Robertas Pažolis ilgus metus vadovavo sėkmingam lietsargių gamybos verslui. Jis fabrikui vadovauja geležine tirono ranka – lygiai taip pat, kaip ir meilužei, vaikams ir gražuolei žmonai Suzanai. Tačiau vieną dieną fabriko darbininkams trūksta kantrybė ir jie surengia streiką, o tironą Robertą paima įkaitu. Po šio netikėto posūkio ima šlubuoti Roberto sveikata. Taigi, padėties fabrike ir sveikatos būklės verčiamas Robertas turi užleisti postą žmonai, o pats išvyksta pailsėti ir atgauti jėgų. Tiek Robertui, tiek vaikams mintis apie Suzaną fabriko vadovės kėdėje kelia juoką, tačiau visų nuostabai pasirodo, jog ji – kieta, tačiau etiška verslininkė. Buvusio meilužio, Moriso padedama, ji nutraukia darbininkų streiką ir sugrąžina fabriko darbą atgal į vėžes. Ji tai pat pagerina ir darbininkų darbo bei gyvenimo sąlygas. Fabrikas veikia, darbininkai gavo, ko norėjo – žodžiu, visi patenkinti. O Suzana iš naujo atranda save: buvusi paklusni namų šeimininkė tampa naujų laikų moterimi, kuri turi nuomonę ir atvirai reiškia ją bei nesidrovi įgyvendinti savo vizijas. Tačiau pailsėjęs ir vėl kupinas jėgų, grįžta Robertas. Situacija komplikuojasi.
